|
LR Seimui 2009-12-24
Povilaitis Raštas LR Sveikatos komitetui
DĖL PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO PROJEKTO XIP-1084
Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) nuomone, Psichologų praktinės veiklos įstatymas yra savalaikis ir būtinas, o svarbiausia jo paskirtis - apsaugoti klientus nuo netinkamų, neprofesionalių, nekvalifikuotų psichologinių paslaugų. LPS išnagrinėjo Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą bei teikia pasiūlymus.
1. Lietuvos psichologų sąjunga nepritaria 6 straipsnio 1 dalies 1 punktui.
LPS laikosi pozicijos, kad psichologo praktine veikla gali užsiimti tiktai psichologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnius arba jiems atitinkamą kvalifikacinį laipsnį turintys asmenys. Lietuvos psichologų sąjungos nuostata yra pagrįsta Europos psichologų asociacijų federacijos (EFPA, www.efpa.eu ) pateikiamais standartais profesiniams psichologų rengimui, kur yra nurodomas studijų laikotarpis – 6 metai. EFPA parengusi du dokumentus, kuriuose pagrindžiami reikalavimai psichologų rengimui: Optimalių profesinio mokymo psichologijoje standartai (angl. Optimal Standarts for Professional Training in Psychology, http://www.efpa.eu/professional-development/optimal-standards-for-professional-training-in-psychology ) ir Profesionalaus mokymo psichologijoje standartai aukštesni nei Bolonijos deklaracijoje (angl. Standarts for Professional Training in Psychology Higher than the Bologna Declaration, http://www.efpa.eu/professional-development/standards-for-professional-training-in-psychology-higher-than-the-bologna-declaration ).
Reikalavimas turėti psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį, įgytą ne mažiau nei 240 kreditų apimties nuosekliųjų universitetinių psichologijos krypties studijų metu ar jam prilygintą kvalifikaciją yra šiuo metu įtvirtintas švietimo sistemoje dirbantiems mokyklos psichologams pagal LR Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. ISAK-1548.
2. Norime informuoti, kad Europos Psichologų Asociacijų Federacija nuo 2010m. sausio 1d. pradeda diegti Europos Psichologo Sertifikatą EuroPsy (http://www.efpa.eu/europsy/europsy). LPS būdama Europos Psichologų Asociacijų Federacijos narė ruošiasi šio serfitikato diegimui Lietuvoje. Jeigu Lietuvoje įsigaliotų dabartinio projekto nuostata, kad psichologu galėtų vadintis ir užsiimti praktika psichologijos bakalauro laipsnį turintis asmuo, nė vienas iš šių asmenų neturėtų teisės gauti Europos Psichologo Serfitikato.
3. Atsižvelgami į 1 punkte įvardintus argumentus, projekto 2 straipsnio 4 dalį siūlome išdėstyti taip: „Psichologas – asmuo, turintis psichologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba psichologo kvalifikaciją, įgytą ne mažiau kaip penkerių metų vienpakopių nuoseklių universitetinių studijų metu“.
4. Atsižvelgami į 1 punkte įvardintus argumentus, projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą siūlome išdėstyti taip: „turi Lietuvoje įgytą psichologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba psichologo kvalifikaciją, įgytą ne mažiau kaip penkerių metų vienpakopių nuoseklių universitetinių studijų metu“ arba atitinkamą užsienyje įgytą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą Lietuvoje.
5. Projekto 5 straipsnio 2 dalies siūlome atsisakyti, nes nėra tikslinga riboti pasirenkamų veiklos formų skaičių.
6. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje siūlome apibrėžti kriterijus pagal kuriuos būtų aiškiai nustatoma, kokios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus registruotų psichologų draugijos (sąjungos) gali deleguoti narius į Tarybą. Siūlome suteikti teisę deleguoti draugijas (sąjungas) veikiančias pagal asociacijų įstatymą, kuriose balsavimo teisę bei teisę būti renkamiems į draugijos valdymo organus turi tiktai psichologai, turintys psichologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba psichologo kvalifikaciją, įgytą ne mažiau kaip penkerių metų vienpakopių nuoseklių universitetinių studijų metu. Jeigu organizacijoje nariais gali būti taip pat kitų profesijų atstovai arba balsavimo teisę turi neturintys psichologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinio laipsnio arba psichologo kvalifikaciją, įgytą ne mažiau kaip penkerių metų vienpakopių nuoseklių universitetinių studijų metu, tokioms draugijoms siūlome nesuteikti delegavimo teisės.
7. LPS nepritaria 2 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad Tarybą sudarytų po vieną Lietuvos Respublikos įstatymus registruotų psichologų draugijų (sąjungų) atstovą. Siūlome suteikti teisę deleguoti atstovą į Tarybą tiktai asociacijoms, turinčioms didelį psichologų narių, turinčių psichologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba psichologo kvalifikaciją, įgytą ne mažiau kaip penkerių metų vienpakopių nuoseklių universitetinių studijų metu, skaičių. Sudarant galimybę deleguoti narį nuo visų psichologų asociacijų, nepriklausomai nuo asociacijos narių skaičiaus, gali būti dirbtinai sukuriamos asociacijos iš keleto asmenų.
8. Siūlome numatyti laikotarpį, kuriam yra skiriami Lietuvos psichologų tarybos nariai.
9. Siūlome į Lietuvos psichologų tarybos sudėtį įtraukti Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos atstovus.
10. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje siūlome nurodyti proporcinio delegavimo principą, pagal kurį didesnį narių skaičių Taryboje deleguoja didesnį narių skaičių turinčios draugijos (sąjungos).
11. Projekto 13 straipsnio 4 dalies 3 punktą siūlome papildyti nuostata, kad Taryba priima sprendimus dėl licencijos išdavimo, licencijos galiojimo sustabdymo.
12. Siūlome atsisakyti 13 straipsnio 4 dalies 7 punkto.
13. Projekto 13 straipsnio 4 dalį papildyti nuostata, kad Taryba sukuria Etikos komitetą psichologų profesinės etikos pažeidimų vertinimui.
14. Projekto 9 straipsnį siūlome papildyti nuostata, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama neterminuotam laikui, jeigu yra įvykdomos Licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Licencijavimo taisyklėse turi būti numatyti kvalifikacijos kėlimo reikalavimai būtini licencijos išlaikymui.
15. LPS nepritaria 19 straipsnio 1 daliai, kur teigiama, kad psichologo profesinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu. Siūlome sudaryti galimybę psichologo profesinę atsakomybę drausti savanoriškai.
16. 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą minimalią draudimo sumą siūlome sumažinti iki 10000 litų vienam draudiminiam įvykiui.
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas
Robertas Povilaitis
|
