Print

Umberto Eco

 

Prahos kapinės

 

Bergždi pamokomi patikslinimai (Paskutinis skyrius iš U. Eco romano „Prahos kapinės“)

 

BERGŽDI PAMOKOMI PATIKSLINIMAI

 

 

*Istorinis

 

Vienintelis pramanytas šios istorijos veikėjas – pagrindinis personažas Simonas Simoninis, tačiau jo senelis kapitonas Simoninis nepramanytas, nors istorijoje išlikęs tik kaip paslaptingasis laiško abatui Barueliui autorius.

Visi kiti personažai (išskyrus vieną kitą antraeilę figūrą, pavyzdžiui, notarą Rebaudengą ar Ninucą) tikrai gyveno ir pasakė ar padarė tuos dalykus, kuriuos sako ir daro šiame romane. Kalbama ne tik apie tokius personažus, kurių vardai tikri (nors daugeliui gali pasirodyti neįtikėtina, iš tiesų gyveno ir Leo Taksilis), bet ir apie tokius, kurių vardai pramanyti tik todėl, kad dėl pasakojimo glaustumo vienas (pramanytas) asmuo sakė ir darė tai, ką iš tiesų pasakė ir padarė du (tikri istoriniai) asmenys.

Tačiau, gerai pasvarsčius, pats Simonas Simoninis, sudėtinis personažas, kurio nuveiktus dalykus iš tikro darė įvairūs asmenys, tam tikru požiūriu taip pat egzistavo. Negana to, jei atvirai, tai jis tebegyvena tarp mūsų.

 

Pasakojimas ir siužetas

 

Pasakotojas suvokia, kad dėl pateiktų dienoraščių padrikumo (nes juose daug šuolių pirmyn ir atgal, arba vadinamųjų flashback 101  kaip kine) skaitytojas gali pasiklysti tarp faktų – nuo Simoninio gimimo iki jo dienoraščių pabaigos. Tai nelemtas story ir plot  102, kaip sako anglosaksai, ar, dar blogiau, kaip sakydavo rusų formalistai (jie visi buvo žydai), fabulos ir siužeto neatitikimas. Tiesą pasakius, ir Pasakotojui kartais būdavo nelengva suprasti, bet, jo nuomone, išsilavinęs skaitytojas turėtų nekreipti dėmesio į tas subtilybes ir mėgautis istorija. Tačiau pernelyg griežtam ar kiek lėčiau suvokiančiam skaitytojui pateikiu lentelę, kurioje šiedu lygmenys (būdingi kiekvienam – kaip kadaise būdavo sakoma – gerai sukurptam  romanui) yra susieti.

„Siužeto“ skiltyje pateikta dienoraščio puslapių seka, atitinkanti skaitytojo skaitomus skyrius. O „Pasakojimo“ skiltyje pateikiama tikroji Simoninio ar Dala Pikolos skirtingu metu atsimenamų ir atkuriamų įvykių seka.

 

 

 

 

 

 

Pirmasis „Siono išminčių protokolų “ leidimas pasirodė Sergejaus Niluso knygoje „Mažų dalykų didybė “

 

 

ILIUSTRACIJOS

 

„Pergalė prie Kalatafimio“,1860 © Mary Evans Picture Library/ Alinari archyvai.

Honoré Daumier, „Viena diena, kurią nereikia mokėti…“ (Žiūrovai Salone, 10, žurnalui Le Charivari ), 1852 © BnF.

Honoré Daumier, „Neįtikėtina, kad yra žmonių, geriančių absentą šalyje, gaminančioje tokį gerą vyną kaip šis!“ (Croquis parisiens  laikraščiui Le journal amusant ), 1864 © BnF.

1895 metų sausio 13 dienos Le Petit Journal , © Alinari archyvai.

 

Visos kitos iliustracijos – iš autoriaus ikonografinio archyvo.

 

------------------------------

Išnašos:

 

101 Praeities intarpas (angl).

 

102 Pasakojimo ir siužeto (angl.).

-----------------------------